Socialinis verslas

Sudrebinta 2008 m. ekonominės krizės Europa ėmė ieškoti naujų, tvaresnių sprendimų, nes tai, kas prasidėjo kaip skaudus ekonominis nuopuolis, baigėsi gilia socialine krize Europos Sąjungoje – bedarbių skaičius pasiekė ketvirtį visos ES populiacijos, ypatingai paliesdamas jaunimą. Tai milžiniška rizika, kuri gali tapti „prarastos kartos“ priežastimi. Šiandien socialinis verslas (angl. Social Enterprise) įgauna vis didesnę svarbą – kas ketvirta nauja kompanija Europoje yra socialinis verslas. ES pasirinko socialinį verslą kaip vieną pagrindinių įrankių kovoti su nedarbu ir augančia socialine atskirtimi, nes unikalus jo modelis šiuo metu efektyviausiai sprendžia opias regiono problemas.

Socialiniai verslai veikia siekdami visuomenei naudingų tikslų (socialinių, visuomeninių ar aplinkosauginių) ir nėra susikoncentravę vien į pelno maksimizavimą. Tokie verslai dažnai taiko novatoriškus principus kurdami produktus arba paslaugas ar organizuodami savo darbą bei gamybą. Jie taip pat dažnai įdarbina žmones iš labiausiai socialiai pažeidžiamų grupių, todėl ženkliai prisideda prie socialinės sanglaudos didinimo, naujų darbo vietų kūrimo ir socialinės nelygybės mažinimo.

Socialinis verslas gali veikti įvairiom formom, tačiau nuo tradicinio verslo modelio skiriasi tuo, kad pirminė jo misija yra socialinis poveikis ir nauda visuomenei – opių socialinių problemų arba rinkos nepakankamumo mažinimas ar švelninimas – o ne akcininkų pelno maksimizavimas, todėl didžioji dalis uždirbto pelno pirmiausiai naudojama socialinių tikslų įgyvendinimui, t. y. reinvestuojama į savo veiklos plėtrą arba naudojama visuomeninei, labdaringai veiklai. Pagrindiniai kriterijai, apibūdinantys socialinį verslą:

  • turėti finansiškai tvarų ir gyvybingą verslo modelį, kurio dėka didžiąją dalį  savo pajamų galėtų sugeneruoti vykdant komercinę veiklą;
  • taikyti novatoriškus sprendimus (tai neturi būti visiškai nauja idėja, tačiau nauja bent toje srityje, sektoriuje, geografinėje vietovėje, tikslinėje grupėje, ar pan.), socialines inovacijas arba sėkmingą praktiką, kuriant ir parduodant produktus arba paslaugas;
  • didžąją dalį uždirbamo pelno reinvestuoti į socialinio verslo plėtrą arba skirti socialinei problemai spręsti, siekiant didinti poveikį visuomenei;
  • savo įstatyminiuose dokumentuose aiškiai apibrėžti socialinę arba aplinkosauginę misiją ir gebėti pagrįsti jos teikiamą naudą visuomenei;
  • nemokėti dividendų investuotojams ar akcininkams, nes socialinio verslo tikslas nėra akcininkų kapitalo didinimas, tačiau sudaryti galimybę investuotojui atgauti pradinę investiciją;
  • suteikti galimybę darbuotojams gauti konkurencingus, rinkos lygio atlyginimus ir sukurti geresnes darbo sąlygas nei vidutinėje tradicinėje pelno siekiančioje įmonėje;
  • taikyti atviro ir skaidraus valdymo metodus, į svarbių sprendimų priėmimą įtraukiant organizacijos darbuotojus, akcininkus bei savanorius;
  • veikti darnoje su aplinka ir užtikrinti efektyvų resursų panaudojimą be žalos aplinkai.

Nepaisant labai plataus socialinio verslo veiklos spektro, daugiausiai tokių organizacijų Europos Sąjungoje veikia trijose srityse:

  • integracija į darbo rinką (mokymai bedarbiams ir reintegravimas į darbo rinką)
  • asmeninės paslaugos (pvz., vaikų priežiūra, paslaugos senjorams, „nuotolinės“ paslaugos, pagalba socialiai atskirtiems žmonėms ir t.t.)
  • socialiai atskirtų vietovių vystymas (pvz., socialiniai verslai labai nutolusiose kaimo vietovėse, gyvenamųjų rajonų vystymas/reabilitacinės programos kaimo vietovėse ir t.t.)

Socialinio verslo kuriama nauda visuomenei

  • kuria naujas, ilgalaikes darbo vietas;
  • skatina tvaresnį verslą;
  • didina šalies ekonominį konkurencingumą;
  • mažina socialinėms išmokoms skirtą valstybės biudžetą;
  • skatina pažangų augimą socialinėmis inovacijomis;
  • skatina socialinę sanglaudą;
  • mažina socialinę atskirtį, nelygybę ir aplinkosaugines problemas.

Kas yra socialinis verslininkas?

Socialiniu verslininku (angl. social entrepreneur) gali tapti bet kokios profesijos atstovas (-ė), jeigu jis yra ambicingas ir atkaklus, norintis išspręsti svarbią socialinę problemą ir gebantis atrasti bei pasiūlyti naujų idėjų plataus masto pokyčiams įgyvendinti.

Vietoj to, kad paliktų socialinių problemų sprendimą valstybei, socialinis verslininkas geba atpažinti visuomenės poreikį tam tikrai paslaugai ar produktui, suvokti, kas neveikia, ir išspręsti problemą, pritaikant savo žinias, energiją ir idėjas bei išnaudojant verslo principus sistemai keisti ar problemai spręsti. Geriausi socialiniai verslininkai yra puikūs talentų ieškotojai ir gyvi pavyzdžiai, kad žmonės, sugebantys paversti savo idėjas praktiniais darbais ir rezultatais, gali pasiekti viską.

Kaip socialinė įmonė susijusi su socialiniu verslu?

Socialinė įmonė (angl. Work Integration Social Enterprise arba WISE) yra vienas iš socialinio verslo modelių (užimtumo modelis), kurio socialinė misija yra sukoncentruota į užimtumo galimybių kūrimą socialinės atskirties grupėms priklausantiems asmenims – nedirbantiems neįgaliesiems, ilgalaikiams bedarbiams, asmenims, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę ne daugiau kaip penkeri metai, vienišoms motinoms arba tėvams, grįžusiems iš laisvės atėmimo vietų asmenims. Šis modelis apsiriboja tik tam tikrų socialinės atskirties grupių reintegracija į darbo rinką ir neatspindi plataus spektro socialinio verslo kuriamų sprendimų.

Kuo socialinis verslas skiriasi nuo nevyriausybinių organizacijų (NVO)?

Komercinė veikla

Socialinis verslas naudojasi komercine veikla kaip įrankiu socialiniams/ visuomeniniams tikslams pasiekti. Todėl sėkminga komercinė veikla itin svarbi. Tuo tarpu NVO būdingas projektinis ar paramos planavimas susijęs su trumpalaikiu finansavimu. Dažniausiai jie gauna lėšas iš projektų, valstybės, rėmėjų, paramos. Visgi NVO ar paramos fondai, labdaros organizacijos gautas lėšas reinvestuoja atgal į organizaciją, taip pat kaip ir socialinis verslas. Socialinis verslas kaip ir kiekvienas verslas siekia būti tvarus ir save išlaikantis. Jis turi nuolatines pajamas iš komercinės veiklos.

Klientai

Socialiniame versle didelis dėmesys skiriamas užtikrinti, jog klientai perka prekes ar paslaugas, kurias siūlo socialinio verslo įmonė (to nereikėtų painioti su tikslinei grupei skiriamomis paslaugoms).

Rinka

Verslo plėtrai daro įtaką rinkos pokyčiai bei iš jos iškylančios galimybės. Socialiniam verslui būdingas 3-5 metų verslo veiklos planavimas siekiant plėsti savo rinkos dalį. Šis požiūris skiriasi nuo savanoriškoms/ bendruomenės organizacijoms būdingo projektinio planavimo susijusio su trumpalaikiu finansavimu.

Kaip socialinis verslas skiriasi nuo įmonių socialinės atsakomybės?

Įmonių socialinė atsakomybė (ĮSA) (angl. Corporate Social Responsibility arba CSR) yra įmonių strategija į veiklą savanoriškai įtraukiant socialinius ir aplinkosauginius klausimus bei santykiuose su visais suinteresuotais visuomenės, verslo ir valdžios atstovais vadovaujantis pagarbos žmogui, visuomenei bei gamtai vertybiniais principais. Vis dėlto, tokias strategijas praktikuoja įmonės, kurių pagrindinis tikslas – pelno maksimizavimas. Vienas iš dažniausiai praktikuojamų ĮSA sprendimų – pinigų aukojimas socialiniams tikslams. Tuo tarpu socialinis verslas susikuria tam, kad padarytų kuo didesnį socialinį poveikį ir pokytį ir pelno maksimizavimas nėra pagrindinis jo tikslas.

Socialinė ekonomika

^

Šiandieninė ekonomika apima tris atskiras sritis: privatų sektorių, viešąjį sektorių ir socialinę ekonomiką (angl. social economy). Socialinę ekonomiką sudaro socialiniai verslai, fondai, ne pelno siekiančios organizacijos, kooperatyvai, asociacijų ir kitų aktyvių piliečių ir savanorių grupės, siekiančios pasitarnauti visuomenei ir ją transformuoti tiek socialiniu, tiek ekonominiu atžvilgiu. Socialinėje ekonomikoje veikiančias organizacijas geriausiai apibūdina šie kriterijai:

  • Jos prisideda prie efektyvesnės konkurencijos rinkoje, skatina solidarumą ir stiprina visuomenės sanglaudą.
  • Pirminis jų tikslas nėra pelno generavimas ar jo paskirstymas dalininkams, bet visuomenei naudingų tikslų siekimas.
  • Dažniausiai jų valdymo modelis grindžiamas solidarumo ir savitarpiškumo principais, remiantis demokratišku visų narių balsavimu, kai „vienas žmogus turi vieną balsą“. Neretai tokių organizacijų valdymas gali būti patikimas ne investuotojams, bet ir darbuotojams, klientams ar net savanoriams, kurie yra neatsiejama socialinės ekonomikos organizacijų dalis.
  • Jos yra lanksčios ir inovatyvios (lengvai prisitaiko prie besikeičiančių socialinių ir ekonominių aplinkybių).
  • Jos yra grindžiamos aktyvaus (ir dažnai savanoriško) dalyvavimo ir įsipareigojimo principais.

Socialinės inovacijos

^

Socialinė inovacija (angl. social innovation) – tai naujų socialinių idėjų vystymas, veikiančių novatoriškų metodų ir praktikų iš kitų sektorių perkėlimas ir įgyvendinimas (produktai, paslaugos, mechanizmai), siekiant patenkinti socialinius poreikius, spręsti įsisenėjusias socialines bei aplinkosaugines problemas bei kurti naujus socialinius ryšius ir bendradarbiavimą. Socialinių inovacijų rezultatas yra modernių (naujų), dažnai netradicinių sprendimų suradimas. Šių inovacijų paplitimą paskatino informacinės technologijos ir pasikeitęs įtakos balansas pavienio asmens (vartotojo) naudai. Tai yra principas, pritaikomas kuriant socialinį verslą ar sprendžiant pasirinktą problemą.

Viešųjų paslaugų perdavimas

^

Viešąsias paslaugas dažnai teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, valstybės ar savivaldybių kontroliuojamos įmonės tam, kad patenkintų visuomenės narių poreikius socialinės, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitose srityse. Visgi Lietuvos Respublikos strateginiuose dokumentuose bei kai kuriuose įstatymuose įtvirtinta kryptis, kad daugelį viešųjų paslaugų geriausiai gali teikti nevalstybinis sektorius, apimantis nevyriausybines organizacijas, socialinį bei tradicinį verslą, bendruomenes ir kt.

Į klausimą, koks paslaugų perdavimo tikslas, galima atsakyti taip – paslaugų perdavimu siekiama dvejopo rezultato: didesnio teigiamo viešųjų paslaugų poveikio ir sumažėjusių jų teikimo kaštų. Jungtinėje Karalystėje atlikti tyrimai rodo, kad, perdavus viešųjų paslaugų teikimą iš viešojo sektoriaus į privatų ir nevyriausybinį, sutaupoma 10–30 % kaštų ir nepakenkiama tokių paslaugų kokybei.

Gretutinis tokio viešųjų paslaugų perdavimo tikslas taip pat yra skatinti verslumą Lietuvoje, kurio lygis šiuo metu yra nepakankamas. Labai svarbu skatinti socialinį verslumą, kadangi mūsų šalyje pradeda formuotis socialinė ekonomika bei socialinio pirkimo kultūra, kai pirkėjai vienu metu gali gauti dvigubą naudą – prekę ar paslaugą, kurios jiems reikia, ir žinojimą, kad prisideda prie konkrečios socialinės problemos sprendimo. Atitinkamai ir verslininkai vis dažniau siekia savo veikla ne tik susikurti asmeninę gerovę, bet ir panaudoti savo verslumo gebėjimus visuomenės naudai. Jei institucijos vienokiais ar kitokiais būdais įsigytų daugiau viešųjų paslaugų teikimo rinkoje, sukurtų paklausą įvairaus pobūdžio verslams, skatintų gyventojus pačius susikurti savo darbo vietas.

Ką reiškia „didesnis paslaugų poveikis“?

Valstybei ir savivaldai tai reiškia, kad problemų įvardijimas, joms spręsti pritaikytų paslaugų poreikio planavimas, paslaugų pirkimas ir jų poveikio stebėsena tampa veiksmingesnė strateginių planų įgyvendinimo priemone, įgalinančia kasdieniais darbais pasiekti gilesnių arba daugiau visuomenės narių apimančių pokyčių. Paslaugos gavėjams tai reiškia, kad gavus paslaugas, jų gyvenimas reikšmingai pagerėjo.

Kodėl tai svarbu?

Svarbu todėl, kad norime geresnės ateities savo visuomenėje. Norime, kad jauni ir kūrybingi žmonės neišvažiuotų, o išvykę – grįžtų kurti savo ateitį Lietuvos miestuose, miesteliuose ir kaimo bendruomenėse. Tam neužtenka tikėjimo, kad gali prisidėti prie savo krašto ateities. Tam reikia kokybiškų viešųjų paslaugų, gerų mokyklų ir vaikų darželių, glaudžiais tarpusavio saitais susijusių savitarpio pagalbos tinklų bendruomenėse bei valstybės ir savivaldybės institucijų pasirengimo įtraukti ir sutelkti savo piliečius bendriems tikslams. Jei su gyventojų skaičiaus mažėjimu, ilgainiui gilės socialinės aplinkos erozija, tai tiesiogiai paveiks ir verslo aplinką. Tokiose vietovėse nebebus norinčių kurti savo ateitį.

Svarbu ir dėl kitos priežasties: demografijos. Visuomenei senstant, socialinių paslaugų poreikis tik didės, reikalaudamas vis didesnės dalies savivaldybių biudžetų lėšų. Dėl šios priežasties reikės geriau pagrįsti socialinėms paslaugoms skiriamų lėšų panaudojimo veiksmingumą, atsisakant neveiksmingų programų ir didinant finansavimą toms, kuriomis pasiekiama iškeltų tikslų.

Veiksmingų viešųjų paslaugų sukūrimas nėra įmanomas be nevyriausybinių organizacijų, verslo, bendruomenių ir jas jungiančių asociacijų, pvz., vietos veiklos grupės, lygiaverčio įsitraukimo. Tam, kad suprastume, kas veikia, o kas neveikia, reikės improvizuoti ir rizikuoti. Reikės įvairovės ir alternatyvų, konkurencijos ir nesėkmių. Teikiant paslaugas, nesėkmės, turi didelę reikšmę, kaip ir sėkmės versle: jos padeda atskirti, kodėl vienos socialinės intervencijos ar jų deriniai veikia, o kitos – ne.

Analizuodami kitų šalių gerąją patirtį 2019 metais VšĮ „Versli Lietuva” parengė Viešųjų paslaugų perdavimo gidą. Šiame dokumente aprašyti viešųjų paslaugų perdavimo būdai, poveikio matavimo metodai ir įrankiai yra tinkami tiek socialinio verslo subjektams, tiek nevyriausybinėms organizacijoms, tiek ir tradiciniam verslui. 

Atsisiųsti Viešųjų paslaugų perdavimo gidą čia [aktyvi nuoroda]

Poveikio pirkimai

^

Pirkimų modelis, kai savivaldybių paslaugų užsakymas yra pagrįstas ne konkrečios paslaugos, o rezultatų pirkimu, vadinamas poveikio pirkimu.

Savivaldybė  partneriams įvardija, kokio rezultato viešųjų paslaugų lauke tikisi, o socialiniai partneriai (socialiniai verslai ar NVO) pasiūlo priemones bei įvardija tikslinės grupės, kuriai gali pasiekti poveikį, apimtis ir dalyvauja rinkos konsultacijose, siekiant sukurti abiems pusėms priimtiną modelį.

Socialiniams partneriams leidžiama patiems pasirinkti paslaugų dizainą, priemones, kurios būtų inovatyvios ir efektyviausios, sprendžiant problemas. Partneriai prisiima riziką, kad savivaldybių apmokėjimas už suteiktas paslaugas priklauso nuo pasiektų rezultatų – poveikio tikslinei grupei.

Poveikio ataskaitų gairės

^

Vienas iš svarbiausių aspektų, apibūdinančių tiek socialinį verslą, tiek padedantis įrodyti sėkmingą jo veikimą, yra socialinio verslo kuriamas teigiamas poveikis visuomenei ir/arba aplinkai. Nors socialiniams verslams Lietuvoje kol kas nekeliamas oficialus reikalavimas matuoti ir raportuoti poveikį, tačiau vis dažniau matomas lūkestis įrodyti savo patikimumą bei galimybes pasiekti norimus rezultatus, ypač siekiant finansavimo. Neturint apibrėžtų kokybinių poveikio matavimo standartų, socialiniai verslai dažnai neturi žinių, įgūdžių bei motyvacijos tą daryti. Kokybinių poveikio raportavimo gairių trūkumas matomas ir valstybinėse institucijose – konstruodamos priemones, paremtas pasiekto poveikio finansavimu, institucijos neturi vieningo supratimo, ko gali tikėtis iš socialinių verslų bei kokio poveikio reikalauti teikiant tokio pobūdžio finansavimą.

Siekiant skatinti socialinius verslus matuoti savo kuriamą socialinį poveikį bei teikti poveikio ataskaitas, svarbu ieškoti būdų, kaip supaprastinti bei socialiniams verslams aiškiai pateikti šiuos sudėtingus procesus. Poveikio matavimas bei poveikio ataskaitų teikimas neturėtų būti matoma kaip papildoma, daug vidinių išteklių reikalaujanti našta, bet kaip būdas komunikuoti savo socialinės misijos svarbą visuomenei, tapti pagrindu gauti papildomos finansinės ar kitokios paramos organizacijos plėtrai, pritraukti investicijas. Neįvardijus norimo pasiekti ir pasiekto poveikio, socialiniams verslams kyla grėsmė nepasiekti savo tikslinės grupės, teikti paslaugas, kurios nėra efektyvios, arba, blogiausiu atveju, teikti paslaugas, kurios ne tik neatneša naudos, bet net sukelia nenumatytas, nenorimas pasekmes. 

Dėl šių priežasčių 2021 m. programos „Kurk Lietuvai” projekto metu VšĮ „Versli Lietuva” parengė poveikio ataskaitų gaires. Šios poveikio ataskaitų gairės parengtos siekiant sumažinti matomą disonansą tarp valstybės institucijų ir socialinių verslininkų bei suvienodinti šalių viena kitai keliamus lūkesčius. Gairės yra rekomendacinio pobūdžio, jų turinys gali būti pritaikomas priklausomai nuo socialinio verslo poreikių ir galimybių.

Atsisiųsti Poveikio ataskaitų gaires čia [aktyvi nuoroda]

Finansavimo galimybės

^

  • INVEGA priemonė „Startuok”. Investicinės arba apyvartinių lėšų paskolos yra skirtos įmonėms ir verslininkams, kurie atitinka smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statusą (SVV subjektai) ir veikia ne ilgiau kaip 3 metus, bei SVV subjektams, vykdantiems socialinio poveikio projektus ir veikiantiems ne ilgiau kaip 5 metus: https://invega.lt/verslui/visos-priemones/25/startuok-90 
  • INVEGA taip pat turi įvairių verslo pagalbos priemonių tiek pradedantiems, tiek vykdantiems, tiek auginantiems verslą: https://invega.lt/verslui/20
  • LEADER programos parama socialiniam verslui kaimo vietovėse: https://zum.lrv.lt/lt/naujienos/socialinis-verslas-ateik-ir-kurk-kaime
  • Parama verslo pradžiai ir plėtrai – VVG kvietimai. Parama verslo pradžiai ar plėtrai kaimo vietovėje įvairiuose Lietuvos rajonuose apima įvairias verslo sritis nuo gamybos iki paslaugų teikimo, turizmo, socialinio taksi, aplinkos tvarkymo darbų ir kitas verslo veiklas kaimo vietovėje. Projektu turi būti kuriamos naujos darbo vietos sau ar kitiems asmenims, registruotiems kaimo vietovėje. Daugiau informacijos apie kvietimus ir finansavimo paramos dydžius reiktų kreiptis į vietines VVG. https://www.esparamoscentras.lt/lt/parama-verslo-pradziai-kaimo-vietoveje-ir-kiti-kvietimai-teikti-paraiskas-vvg/
  • Savarankiško užimtumo rėmimas – Užimtumo tarnyba. Savarankiško užimtumo rėmimo paraiškas gali teikti darbo ieškantys asmenys, kurie pirmą kartą steigia darbo vietas sau LR smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme apibrėžtose labai mažose įmonėse ir savarankiško užimtumo rėmimo paraiškų vertinimo metu atitinka vieną iš sąlygų, numatytų Užimtumo įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje. https://uzt.lt/darbo-ieskantiems3/versl-kurimas/
  • Švedijos – Lietuvos bendradarbiavimo fondas. Priemonė skirta stiprinti abiejų šalių partnerystę. Paraiškas gali teikti NVO, MVĮ ir kiti viešieji asmenys. Didžiausia vienam projektui skiriama finansinė parama – iki 5000 Eur. Sekantis kvietimas planuojamas pavasario sezonui, kuriam paraiškos galės būti teikiamos iki balandžio 1 dienos. https://swelitfund.org/
  • Projektas „Būk laisvas – nebūk priklausomas!“. Projekto tikslas – teikti psichosocialinės reabilitacijos paslaugas asmenims, priklausomiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, ir padėti reintegruotis į visuomenę ir (ar) darbo rinką bei joje išlikti. Tikslinė grupė – nuo psichoaktyviųjų medžiagų priklausomi asmenys ir jų šeimos nariai. Projekto apimtis – iki 2028 m. psichosocialinės reabilitacijos ir (ar) reintegracijos veiklose sudalyvaus 2079 asmenys. Iš jų 45% baigę dalyvauti veiklose, pradės mokytis, ieškoti darbo, pradės dirbti, įskaitant savarankišką darbą. Projekto finansavimo suma – 15 954 246,00 Eur. Daugiau informacijos: https://www.esf.lt/veiklos-sritys/psichosocialine-reabilitacija-ir-reintegracija/1169

Žinai daugiau finansavimo priemonių socialiniui verslui? Parašyk mums el. paštu [email protected]