Pokyčio teorija - Socialinis verslas

Kas yra pokyčio teorija?

Šis skyrius skirtas suprasti, kaip jūsų organizacija kuria ar ruošiasi kurti poveikį. Kalbėsime apie tai, kas yra ir kas nėra socialinis poveikis, kaip jį analizuoti – ir ko iš to gali pasimokyti organizacijos. Kartu sukursime loginę grandinę, kaip organizacijos resursai prisideda prie ilgalaikės vizijos įgyvendinimo.

Pokyčio teorija – tai plačiai naudojamas įrankis, ypač pasitarnaujantis ne pelno sektoriui, valstybinėms institucijoms ar kitoms socialinio pokyčio siekiančioms organizacijoms. Teorija dažnai naudojama planuojant naujas veiklas, norint suprasti kuriamą socialinį pokytį ar išardyti socialinę problemą į esmines jos veikimo dalis. Pagrindinis pokyčio teorijos principas – ilgalaikio socialinės problemos išsprendimo tikslo įvardinimas ir įvykių sekos, vedančios į šį tikslą, nagrinėjimas.

PAMATYK

SUŽINOK

Kas ta Pokyčio teorija?

Tai teorija, padedanti jau pusę amžiaus

Teorija, kurios užuomazgos randamos XX amžiaus viduryje, padeda naudotojui paaiškinti, kaip galima pasiekti ilgalaikį poveikio tikslą. Sistemingą požiūrį į šį sudėtingą, nuo aplinkos veiksnių priklausantį procesą, įveda pokyčio grandinė – loginė trumpo, vidutinio ir ilgalaikio socialinio poveikio grandinė. Pokyčio grandinė reikalauja susieti šiuos iš eilės įvykstančius procesus argumentais, suprasti, kodėl trumpalaikis poveikis turėtų sukelti vidutinio laikotarpio, o šis – ilgalaikio laikotarpio poveikį.

Nuo ko pradėti?

Užpildyta pokyčio grandinė – tai argumentų seka, paaiškinanti, kaip organizacija kuria socialinį poveikį. Pirmas žingsnis į tai – puikiai išmanyti, kokie elementai sudaro pokyčio grandinę.

Žvelgiant į pokyčio grandinę iš kairės, galima pastebėti priežastinį ryšį – kiekvienas elementas yra būtinas, kad įvyktų dešiniau esantys procesai. Pašalinus bet kurį grandinės elementą, pašalinto elemento dešinėje pusėje likusi dalis išnyksta.

Pokyčio grandinė taip pat atskiria organizacijos siekiamą socialinį poveikį nuo veiklos rezultatų. Gilindamiesi į kiekvieną elementą atskirai, skirkite laiko išsiaiškinti, kuo skiriasi šios dvi pokyčio grandinės dalys. Šios dvi sąvokos – socialinis poveikis ir veiklos rezultatai – naudotoją lydi ne tik pokyčio grandinėje, bet ir tolimesniuose poveikio planavimo etapuose. Svarbu jas tinkamai suprasti.

Pokyčio grandinę kurianti organizacija iš pradžių turi įvardinti socialinio poveikio tikslus ir tik vėliau – pačios organizacijos planuojamas veiklas. Teisingai naudojantis šiuo įrankiu, galima pastebėti svarbius neatitikimus – pasitikrinti loginę seką bei argumentus, kodėl suplanuotos veiklos turėtų kurti teigiamą poveikį.

Elementai

Pirmosios trys grandinės dalys yra tokios:

Ištekliai

Kairėje pokyčio grandinė prasideda nuo išteklių, kurių reikalauja poveikį kuriančios veiklos. Logiška, jog ištekliai yra privaloma sąlyga tam, kad įvyktų suplanuotos veiklos.

Veiklos

Antroji grandinės dalis – pokytį kuriančios veiklos. Tai – programos, metodai, produktai ar paslaugos, kurių tikslas – teigiamai paveikti tikslinę grupę.

Rezultatai

Loginė seka tęsiasi trečiąja grandinės dalimi – tai veiklų rezultatai. Rezultatai, kurie turi būti lengvai suskaičiuojami (t.y., kiekybiniai), apibūdina, kas nutiko poveikį kuriančios veiklos metu. Pavyzdžiui, tinkamas veiklų rezultatas būtų perdirbto plastiko kiekis kilogramais, jei organizacijos veikla – plastiko perdirbimo dirbtuvės.

Tolimesnė pokyčio grandinės dalis – socialinis poveikis, kurį sukuria veiklų rezultatai. Tai – neapibrėžti, lengvai nesuskaičiuojami procesai, galintys užtrukti ilgą laiką. Socialinis poveikis – tai siekiami pasikeitimai visuomenėje, žmonėse ar aplinkoje.

Poveikis skirstomas į tris dalis

Poveikis grandinėje skirstomas į tris dalis – trumpo, vidutinio ir ilgo laikotarpio. Tai atspindi chronologinę seką, tačiau yra ir įrankis suprasti, kaip vystosi poveikis, kai organizacija už jį jau nebeatsako tiesiogiai.

Svarbu suprasti, kad organizacijos tiesiogiai atsakingos tik už trumpo laikotarpio poveikį – kurį iškart sukuria organizacijos veiklos. Vidutinio ir ypač ilgojo laikotarpio poveikiui įtaką daro kitos organizacijos, valstybės sprendimai, kartų kaita ir kiti organizacijų nekontroliuojami procesai. Tai – normalu.

Neapsigaukite!

Be to, svarbu suprasti, jog trumpo laikotarpio poveikis nėra trumpalaikis! Jis neparodo poveikio trukmės – žodis „trumpas“ naudojamas dėl laiko po jūsų veiklų, reikalingo poveikiui sukurti. T.y., trumpo laikotarpio poveikis įvyks greičiau nei ilgojo.

Trumpo laikotarpio poveikis

Trumpo laikotarpio poveikis įvyksta anksčiausiai, pasibaigus jūsų veikloms. Tai – pokyčiai gautos informacijos kiekyje, nuotaikų gerėjimas ir kiti nežymūs pasikeitimai.

Trumpo laikotarpio poveikis yra atsakingas, jog įvyktų vidutinio laikotarpio poveikis. Pokytis gautos informacijos kiekyje (trumpame laikotarpyje) lemia tai, jog vidutiniu laikotarpiu pradeda keistis nuomonės.

Vidutinio laikotarpio poveikis

Vidutiniu laikotarpiu pradeda keistis nuostatos, įpročiai, mažėja neapykantos ar kitų elgesio bruožų. Vidutinio laikotarpio poveikis sukelia ilgo laikotarpio poveikį.

Ilgo laikotarpio poveikis

Ilgo laikotarpio poveikis – pokyčiai visuomenėje, bendruomenėse, socialinių normų kitimas – socialinių problemų išsprendimas.

Kaip atrodo geras grandinės pavyzdys?

Čia – organizacijos, siekiančios išspręsti jaunų žmonių nedarbo problemą, pokyčio grandinė. Ji užpildyta laikantis visų šioje temoje išvardintų taisyklių. Žmogui, susipažinusiam su pokyčio grandinės idėja, tampa aišku, ką organizacija nori pasiekti, ir kaip ji tai padarys.

Ištekliai

Socialiniai darbuotojai
Karjeros konsultantai
Partnerių tinklas
Finansai

Veiklos

Karjeros konsultacijos
Darbo pokalbių treniruotės

Rezultatai

Karjeros konsultacijose sudalyvavusių jaunuolių skaičius;
Darbo pokalbių treniruotėse sudalyvavusių jaunuolių skaičius

TL poveikis

Padidėjusios jaunuolių žinios apie darbo pokalbius
Jaunuoliai įvardina daugiau alternatyvų galimam karjeros keliui
Padidėjęs pasitikėjimas savimi ieškant darbo

VL poveikis

Didėjanti dalis jaunų žmonių, kurie turi darbą

IL poveikis

Mažėjanti socialinė atskirtis
Didėjantis valstybės potencialas

Kaip užpildyti savo pokyčio grandinę?

Pokyčio grandinės pildymas išsiskiria iš kitų įrankių, naudojamų planavimo procese. Užuot klausdami savęs „Kokios veiklos padės pasiekti mano tikslą?“, pokyčio grandinėje iš pradžių turime įvardinti galutinį savo tikslą. Tai leidžia dekonstruoti socialinio pokyčio procesą – kuriant pokyčio grandinę turime savęs klausti „Ko reikia, kad šis pokytis įvyktų?“

1. Svarbiausia – ilgalaikiai tikslai

Pradėkite nuo ilgo laikotarpio poveikio įvardinimo. Kas nutiks, kai išspręsite socialinę problemą? Kokia yra ideali visuomenės situacija, kurios siekia jūsų organizacija? Įrašykite šį tikslą į paskutinį lentelės langelį. Nuspręsti, koks yra jūsų organizacijos siekiamas ilgalaikis poveikis, gali padėti jūsų jau atliktos užduotys šioje platformoje. Prisiminkite savo problemos apibrėžimą – jūsų ilgalaikio poveikio tikslas galėtų būti „apversta“ problema. Pamėginkite suprasti, kokia situacija būtų problemos priešingybė.

2. Kas vyksta vidutinioju laikotarpiu?

Įvardinkite, kas turi įvykti vidutiniuoju laikotarpiu, jog įvyktų ilgalaikis poveikis. Kas turi pasikeisti žmonių mąstyme, elgesyje? Normalu, jog šiam laukui užpildyti jums prireiks prielaidų, kaip jūsų tikslinė auditorija išgyvena problemą. Prisiminkite tikslinės grupės analizę – jos elgesį, platesnį kontekstą, problemos supratimą – tai gali padėti priimti teisingas prielaidas. Paanalizuokite problemos žemėlapį – kaip ji funkcionuoja? Kokios yra problemos pasekmės – gal jos pasufleruos vidutinio laikotarpio poveikį.

3. Kas lemia vidutinio laikotarpio poveikį?

Įvardinkite trumpo laikotarpio poveikį – ko reikia, jog įvyktų vidutinio laikotarpio poveikis? Ką dalyviai turi patirti, sužinoti ar išmokti? Prisiminkite problemos priežastis – galbūt jos gali padėti suprasti, kas keisis, jūsų metodui pradėjus jas mažinti?

4. Ko reikia, kad įvyktų trumpo laikotarpio poveikis?

Įvardinkite planuojamus veiklos rezultatus – kas įvyks jūsų veiklų metu?

5. Kokios veiklos sukurs tikrą rezultatą?

Įvardinkite planuojamas pokytį kuriančias veiklas. Kas jos yra? Atsiribokite nuo visų organizacijos veiklų, kurios tiesiogiai nekuria pokyčio (pvz., buhalterijos, administracijos ir pan.). Jeigu jūsų organizacija jau veikia, nebūtina į pokyčio grandinę surašyti visų jūsų veiklų, jei matote, jog dėl to grandinė praranda loginę seką. Jei kai kurios organizacijos veiklos nepateks į pokyčio grandinę, nereikia jų mesti – galbūt išsiaiškinsite, jog tos, kurios pateko į grandinę – neveikia; o galbūt suprasite, jog neįvardinote tam tikro poveikio.

6. O ko man reikia, kad galėčiau veikti?

Įvardinkite, kokių resursų reikia, jog galėtumėte įvykdyti šias suplanuotas veiklas. Jie gali būti finansiniai, žmogiškieji, intelektiniai ir kiti.

7. Ar viskas aišku?

Pamėginkite papasakoti grandinę savo kolegai ar kaimynui – pradėkite nuo kairės pusės. Vartokite „Mums reikia …., kad įvyktų …..“ arba „Jei įvyks …., tada įvyks …“ Stebėkite, ar jūsų sukurta grandinė nesukelia klausimų. Patys būkite kritiški ir atidžiai analizuokite, ar grandinė visiškai paaiškina, kodėl resursai sukurs veiklas, veiklos – rezultatus, o rezultatai – siekiamą poveikį.

8. Ar nieko nepraleidau?

Įvertinkite, ar jūsų sukurta pokyčio grandinė yra logiška – ar aiškus priežasties/pasekmės ryšys? Ar nepastebite didelių spragų loginėje sekoje? Įvertinkite, ar pokyčio grandinė įmanoma, t.y., ar jūsų veiklos sukurs įvardintą poveikį. Galbūt reikia koreguoti jūsų veiklų dydį, galbūt jums reikia partnerių ar papildomų resursų.

Galiausiai reikia išsiaiškinti, ar jūsų pokyčio grandinė sukurta kokybiškai. Tai parodo poveikio pamatuojamumas. Kaip ir visos kitos teorijos, pokyčio teorija taip pat reikalauja patvirtinimo. Pokyčio grandinėje įvardinta įvykių seka turėtų būti įrodoma matuojamu poveikiu. Kiekvienos organizacijos tikslas turėtų būti ne tik gebėti papasakoti, kaip ji kuria poveikį (įvardinti įvykių seką), bet ir turėti tyrimais patvirtintą pokyčio teoriją. Apie tai – kitoje temoje.