Kas yra tavo tikslinė grupė?
Praėjusiame skyriuje prašėme įvardinti sprendžiamą problemą. Turbūt prisimenate, kad viena iš problemos formuluotės sudedamųjų dalių – tikslinė grupė. Tai žmonės, kuriuos problema veikia tiesiogiai. Šiame skyriuje kviečiame iš arčiau panagrinėti savo tikslinę grupę arba naudos gavėjus – kiek jų yra ir kokios charakteristikos jiems būdingos?
Analizuojant tikslinę auditoriją nepamirškite, kad šiame etape vis dar kalbame apie socialinę problemą, kurią jūsų verslas spręs. Kartais socialinio verslo naudos gavėjas ir klientas sutampa, tačiau dažnai šie du vaidmenys tenka skirtingiems žmonėms. Todėl raginame kol kas negalvoti apie klientą, kuris perka prekes ar paslaugas, o susikoncentruoti tik į tą žmonių grupę, kuri problemą išgyvena tiesiogiai. Apie klientus kalbėsime vėlesnėse temose ir tada išsiaiškinsime, kaip ir kodėl šių dviejų grupių poreikiai ir motyvacija skiriasi. Būtent dėl šios priežasties kol kas yra tikslinga mąstyti tik apie išgyvenančiuosius problemą.
PAMATYK
SUŽINOK
Tikslinės auditorijos dydis
O kodėl?
Prieš pasiraitojant rankoves ir imantis spręsti problemą, pravartu žinoti, koks yra jos mastas. Kiek žmonių ją išgyvena? Ši informacija leis suvokti, kokio svarbumo ir svorio yra problema, pavyzdžiui, šalies mastu.
Dažniausiai socialinės problemos tiesiogiai ar netiesiogiai atsiliepia šalių socialinės sistemos kaštams. Tikslinės grupės dydžio žinojimas leis ne tik suprasti problemos mastą, bet ir padės suformuluoti aiškius ir duomenimis pagrįstus argumentus suinteresuotoms šalims, pabrėžiant, kodėl verta spręsti jums aktualią problemą.
Kaip tai padaryti?
Tikslinės grupės dydžio žinojimas taip pat padės įvertinti, kokių resursų ir pajėgumų prireiks organizacijai, norinčiai jai padėti. Nuo tikslinės grupės dydžio gali priklausyti ir pats sprendimo metodas – kokį priėjimą ir kokius kanalus pasirinksite, kad efektyviausiai galėtumėte padėti kuo daugiau žmonių. Galiausiai, žinodami, kiek žmonių išgyvena problemą, galėsite palyginti ir pamatuoti, kokią jų dalį jūs pasiekiate.
1 pavyzdys
Tarkime, jog problemos formuluotė yra tokia: “5-7 klasių vaikai Lietuvos mokyklose patiria patyčias”. Mūsų užduotis – suskaičiuoti, kiek tokių vaikų yra. Pagal Lietuvos Statistikos departamento duomenis galime išsiaiškinti, kad Lietuvoje 2020 m. yra maždaug 78 350 11-13 metų vaikų. Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimas atskleidė, kad kas trečias tokio amžiaus vaikas Lietuvoje pripažįsta patiriantis patyčias. Suskaičiuoti labai paprasta: pagal šiuos duomenis, mūsų tikslinę auditoriją sudaro 25 856 vaikai. Priklausomai nuo konkrečios problemos formuluotės, galima tokiu pačiu principu šį skaičių patikslinti, pavyzdžiui, miesto ar regiono mastu.
Pasistenkite būti kuo tikslesni, bet nenusiminkite, jeigu nepavyks rasti tikslių duomenų, kurie atvestų į itin tikslų rezultatą. Jeigu duomenyse yra spragų, galite priimti prielaidų.
2 pavyzdys
Jeigu norėtume suskaičiuoti, kiek negalią turinčių vaikų Lietuvoje patiria patyčias, tikslaus tyrimo apie tai galime ir nerasti. Vis dėlto galime rasti informacijos, kad, pagal 2018-aisiais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktus duomenis, Lietuvoje gyvena 14992 vaikai su negalia. Šiuo atveju neturime jų pasiskirstymo pagal amžių statistikos, bet remiantis bendrais gimstamumo rodikliais galime paskaičiuoti, kad 11-13 metų vaikai sudaro maždaug maždaug 15.7% visų nepilnamečių Lietuvoje. Darome prielaidą, kad (14992*15.7%) Lietuvoje yra 2354 tokio amžiaus vaikai, turintys negalią. Iš ankstesnio tyrimo žinodami, kad kas trečias 11-13 metų vaikas patiria patyčias, galime suskaičiuoti, kad 706 11-13 metų amžiaus vaikai su negalia patiria patyčias.
Suprantame, kad šis skaičius jau nėra toks tikslus, nes dėl informacijos stokos turėjome priimti daugiau prielaidų. Ko gero, ne visi negalią turintys vaikai lanko mokyklą ir bendrauja su bendraamžiais, o tai turėtų reikšti, kad realybėje šis skaičius yra mažesnis. Iš kitos pusės nuojauta ir įžvalgos mums sako, kad vaikų su negalia grupė yra didesnėje rizikoje susidurti su patyčiomis mokykloje.
Nepaisant šių netikslumų, mūsų gautas skaičius vis tiek apie problemą pasako daugiau nei tik žodinė jos formuluotė. Dabar jau galime geriau įsivaizduoti, kiek tokių vaikų yra ir atitinkamai planuoti tolimesnius veiksmus.
IŠBANDYK
Užpildyk žemiau esančius laukus – tavo atsakymai bus išsaugoti automatiškai!
Suskaičiuokite jūsų tikslinės auditorijos dydį:
SUŽINOK
Dažnai užduodami klausimai
Suskaičiavote per mažą skaičių
Jeigu gautas skaičius yra labai mažas, tai gali reikšti keletą dalykų. Pirmas scenarijus – su problema susiduria mažiau žmonių, nei mums atrodė iš pirmo žvilgsnio. Pagalvokite, ką tai reikš jūsų organizacijai. Ar dėl to turės pasikeisti jūsų planuojamas sprendimas? Galbūt labai greitai pasieksite didžiąją dalį tikslinės auditorijos. Ar tuomet galvosite apie kitas problemas ir kitas auditorijas?
Nerandate jokių duomenų
Problemos mastą apskaičiuoti gali būti sudėtinga, jeigu problema yra kontraversiška ir laikoma tabu. Pavyzdžiui, smurto artimoje aplinkoje aukos dažnai nedrįsta, nenori arba neturi galimybių apie tai pranešti. Kitas atvejis, kodėl apie problemą būna mažai statistikos – jeigu problemą patiriantys žmonės patys to nesuvokia ir negali būti apklausti, pavyzdžiui, mažamečiai vaikai. Tokiu atveju apgalvokite, kas galėtų kalbėti už tuos, kurie kalbėti negali.
Tai – tik keletas scenarijų. Kartais problemos mastas gali būti pasislėpęs – nors apie problemas nėra oficialių duomenų, jos vis tiek egzistuoja. Jeigu esate įsitikinę, kad jūsų sprendžiama problema yra būtent tokia, nenuleiskite rankų. Kitas logiškas žingsnis būtų bandyti surasti jai pagrindimo kitais kanalais – kalbantis su pačiais problemą patiriančiais žmonėmis, arba matančiais ją iš labai arti – socialiniais darbuotojais, pedagogais, medikais, kitais specialistais. Ar jie patvirtins jūsų nuojautą, kad problema vis dėlto egzistuoja ir paveikia daug žmonių? Gal jie gali paaiškinti, kodėl apie ją nėra duomenų arba nukreipti, kur jų ieškoti?
Naudos gavėjo profilis
Iš daugybės atvejų analizių ir literatūros apie socialines inovacijas išryškėja tendencija – naudos gavėjai dažnai į socialinių verslininkų jiems pasiūlytus metodus ir idėjas žiūri skeptiškai, kartais net su pasipriešinimu. Tai gali tapti bilietu į nesėkmę – jeigu socialinio verslo pasiūlytas sprendimas „neprigis“ jo tikslinei grupei taip, kaip tikėtasi, ne tik nebus įmanoma pasiekti geidžiamo poveikio, bet ir grius visas verslo modelis.
Dėl kokių priežasčių socialiniai verslininkai atsiduria tokiose situacijose? Viena iš jų – pradedantieji verslininkai dažnai būna pernelyg orientuoti į sprendimą. Kitaip tariant, jie turi puikių idėjų ir pačius geriausius ketinimus, tačiau paaiškėja, kad jų sukurtas sprendimas sunkiai prisitaiko prie konteksto. Pradėjus įgyvendinti idėją, išoriniai faktoriai stoja skersai kelio ir pamatome, kad tikslinė grupė nenori arba net negali pasinaudoti sprendimu.
Ar jau galėtume kalbėti apie darbus?
Būtent dėl aukščiau įvardintos priežasties mes vis dar analizuojame problemą, o apie sprendimą kalbėsime vėliau. Visų pirma, reikia išsiaiškinti, kas yra jūsų tikslinė grupė, ir tai, kaip ją veikia problema. Supratę kontekstą, galėsime pritaikyti geriausią sprendimą.
Kai jau apytikriai žinote, kiek žmonių sudaro jūsų tikslinę grupę, metas į juos pažvelgti iš arčiau. Klausiate, kaip arti? Šioje dalyje susipažinsime su vienu iš jų.
Šiam tikslui pasitelksime įrankį, kuris plačiai naudojamas ir versle – personos profilis. Skatinsime į savo auditorija pažvelgti tarsi pro mikroskopą ir aprašyti vieną tipinį jos atstovą. Kuo jis/ji vardu ir kaip atrodo? Kur gyvena? Kuo užsiima? Kaip jaučiasi ir apie ką svajoja? Tokios įžvalgos leidžia sukurti sprendimus, kuriems tikslinė auditorija negali atsispirti – juk tai sukurta kaip tik jiems!
Metodas skatina mąstyti giliau ir gali suteikti labai vertingų įžvalgų apie tikslinę auditoriją. Bandysime atsistoti į problemą išgyvenančiojo vietą ir įsijausti, kaip atrodo jo kasdienybė, kaip jį veikia problema. Toks detalumas padės sukurti labai konkretų profilį, o ne tiesiog platų auditorijos apibrėžimą. Taip ne tik dar geriau perprasi problemą, kurią nori išspręsti, bet ir suprasi kontekstą. Tai vėliau pasitarnaus kuriant efektyvų priešnuodį – tavo sprendimą.
Užpildykite žemiau esančius laukus ir atsakykite į klausimus apie tai, kaip jūsų persona susiduria su problema.
Keli patarimai:
01
Asmeniškumas – dorybė
Personą įsivaizduokite kaip konkretų žmogų su vardu ir pavarde. Jeigu galite, ant popieriaus lapo nupieškite jo portretą arba išsirinkite nuotrauką.
02
Konkrečios situacijos
Pildydami lentelę galvokite apie situacijas, kai jis/ji susiduria su problema.
03
Aš galvoju…
Atsakymus į klausimus formuluokite pirmuoju asmeniu. Pavyzdžiui, „aš galvoju, kad..“, „man baisu, nes…“, „labai norėčiau, kad…“
IŠBANDYK
Užpildyk žemiau esančius laukus – tavo atsakymai bus išsaugoti automatiškai!
Tavo personos profilis
Koks tavo personos vardas?
Kas?
BENDRA INFORMACIJA
Veikla? Karjera? Šeimyninė situacija?
DEMOGRAFIJA
Amžius? Lytis? Pajamos? Geografija?
ASMENYBĖ
Būdo bruožai? Bendravimo ypatumai?
VERTYBĖS
Kas svarbu?
Kas motyvuoja?
Situacija
MĖGSTA/NEMĖGSTA
Ką mėgsta veikti? Ko nemėgsta?
IŠŠŪKIAI
Kokius iššūkius kelia
problema?
ELGESYS
Kaip elgiasi, susidūręs su problema?
KĄ JAUČIA?
Kaip jaučiasi, kai išgyvena problemą?
NORAI
Apie ką svajoja? Kas būtų ideali situacija ir sėkmė jo akimis?
Aplinka
KĄ MATO APLINK?
KĄ GIRDI APLINK?
Ką sako artimieji, draugai, kolegos?
IŠ KUR GAUNA INFORMACIJĄ?
Iš aplinkinių, interneto, knygų, specialistų…
Interviu
Savaime suprantama, kad jeigu personos profilį užpildysite remdamiesi tik savo nuomone ir spėjimais, jis nebus labai tikslus. Todėl rekomenduojame savo prielaidas pasitikrinti tikrų pokalbių pagalba. Jeigu turite galimybę, paimkite interviu iš savo tikslinės grupės atstovų. Idealiu atveju papildykite atliktą užduotį tikromis jų citatomis
01.
KLAUSKITE KODĖL.
Net jei manote, kad žinote atsakymą, vis tiek paklauskite žmonių, kodėl jie kalba arba elgiasi būtent taip. Atsakymai gali jus nustebinti ir padėti prieiti prie esmės ir tikrųjų motyvų.
02.
NEUŽDUOKITE UŽDARŲ KLAUSIMŲ.
Uždari klausimai gali būti atsakyti vienu žodžiu: taip arba ne, patinka arba nepatinka, dalyvaučiau arba nedalyvaučiau.
03.
KLAUSIMUS UŽDUOKITE NEUTRALIAI.
„Ką manai apie matematikos pamokas?“ yra geresnis klausimas nei „Ar sutinki, kad matematikos pamokos yra labai nuobodžios?“. Pirmasis klausimas nesufleruoja respondentui, kad yra vienas teisingas atsakymas.
04.
ATKREIPKITE DĖMESĮ Į NEVERBALINIUS SIGNALUS.
Interviu metu ne tik atidžiai klausykite, bet ir stebėkite kūno kalbą bei emocijas.
05.
IEŠKOKITE NEATITIKIMŲ.
Visi žinome, kad žmonės yra linkę kalbėti vieną, o daryti kitą. Radę tokius neatitikimus, galite susidaryti labai vertingų įžvalgų apie savo respondentą.
06.
VISKĄ FIKSUOKITE.
Jeigu turite galimybę, interviu dalyvaukite dviese. Jei ne, būtinai įrašinėkite pokalbį. Neįmanoma vienu metu ir įdėmiai klausytis, ir vesti pokalbį, ir viską detaliai užrašinėti.
07.
SKATINKITE PASAKOTI ISTORIJAS.
Užduokite tokius klausimus, kurie paskatintų žmones pasakoti istorijas. Kai užduodate klausimą, stenkitės nevartoti tokių frazių, kurios skamba „kaip dažniausiai, elgiesi/jautiesi“. Geriau pakreipkite pokalbį apie konkrečius įvykius ir situacijas, pavyzdžiui „papasakok apie paskutinį kartą, kai buvai situacijoje, kuri ____“. Net jei papasakota istorija nebus visiška tiesa, pasakojimas gali atskleisti, kaip žmogus mąsto ir mato pasaulį.
PASITIKRINK
This quiz is for logged in users only.
