Poveikio matavimas - Socialinis verslas

Kodėl matuoti?

Organizacijos poveikį matuoja dėl keleto priežasčių – norėdami įsitikinti arba įvertinti savo poveikį kuriančių veiklų efektyvumą ir atsakyti į klausimą, ar jų metodas iš tiesų prisideda prie socialinės problemos sprendimo ir ar tai daro efektyviai. Turint atsakymą į šiuos klausimus, poveikio matavimo rezultatai gali pasitarnauti parodant visuomenei, klientams, investuotojams, savo darbuotojams, savanoriams, jog jų veikla tikrai kuria svarbų pokytį. Galiausiai, poveikio matavimo rezultatai gali pasufleruoti, ar tikslingai yra naudojami organizacijos resursai, ar yra įgyvendinami strateginiai tikslai.

Poveikį galima matuoti dviem būdais – renkant kokybinę arba kiekybinę informaciją. Pabandykime kartu suprasti, kaip tai geriausia daryti jums!

PAMATYK

SUŽINOK

Kokybiniai tyrimai

Dažniausiai jaunos socialinį poveikį kuriančios organizacijos pradeda nuo kokybinių tyrimų. Kokybinė informacija yra naudos gavėjų atsiliepimai – kaip jų gyvenimai pasikeitė po jūsų intervencijos, ar ji padėjo sumažinti ar panaikinti problemos, su kuria susiduria tikslinė grupė, padarinius. Pagrindiniai kokybinių tyrimų būdai – interviu arba fokus grupės, pagal jūsų paruoštą klausimyną.

Svarbiausi patarimai, ruošiantis kokybiniam tyrimui:

01.

Patariame apklausos įrankio neruošti vien savo nuožiūra. Pasidomėkite sociologinėmis apklausomis ir kitomis gerosiomis mokslinėmis praktikomis, kokius klausimus vertingiausia įtraukti konkrečiai jūsų temai.

02.

Kurdami tyrimo klausimyną remkitės savo pokyčio teorija. Klausimus formuluokite taip, kad jie padėtų jums įvertinti, ar pasiekiate savo poveikio tikslus.

03.

Primename, kad patarimų, kaip kuo kokybiškiau imti interviu, galima rasti temoje apie tikslinę grupę

04.

Gali būti, kad negalėsite tiesiogiai apklausti savo naudos gavėjų. Pavyzdžiui, jeigu jie yra labai maži vaikai, arba žmonės su stipria negalia. Tokiu atveju apgalvokite, kas galėtų kalbėti už juos – tėvai, mokytojai, socialiniai darbuotojai. Svarbu, kad tai būtų kaip įmanoma iš arti naudos gavėją ir jo santykį su problema matantys žmonės

05.

Jeigu turite galimybę, tyrimo dalyvius apklauskite bent du kartus – prieš jūsų intervenciją ir po jos. Tokiu atveju, gausite tiksliausią ir nuoširdžiausią informaciją ir galėsite įvertinti, kokių rezultatų pasiekėte. Jei apklausite tikslinę grupę tik po intervencijos, jų prisiminimai apie praeitį ir laiką prieš intervenciją gali būti išblėsę, bus sunku juos palyginti

Kiekybiniai tyrimai

Įgudusios rinkti kokybinę informaciją, organizacijos pamažu pradeda atlikti ir kiekybinius tyrimus. Atlikę kokybinį tyrimą ir paėmę interviu iš savo naudos gavėjų galite matyti, kad po jūsų intervencijos jie teigia, kad jaučiasi geriau, labiau pasitiki savimi. Tačiau šie rezultatai vis dar yra pakankamai abstraktūs, subjektyvūs, juos sunku palyginti tarpusavyje. Siekiant tikslesnių ir labiau apčiuopiamų rezultatų į pagalbą pasitelkiame indikatorius.

Indikatoriai – tai įrodymas, jog pasiekėte savo poveikio tikslus. Dažniausiai jie – pastebimi, suskaičiuojami rodikliai, padedantys jums suprasti, kokį (kokio stiprumo) poveikį sukūrėte savo tikslinei grupei.

Jeigu jūsų organizacijos ilgalaikis poveikio tikslas – saugi kaimynystė, kaip gerą indikatoriaus pavyzdį galima įvardinti nusikaltimų, įvykusių toje kaimynystėje, skaičių. Jeigu dirbate su sveikatingumo ir fizinio aktyvumo programomis – galbūt pasirinksite stebėti ir matuoti tikslinės grupės fizinio aktyvumo trukmę arba judesių amplitudę. Indikatorių gali būti itin įvairių – ir kokybinių, ir kiekybinių.

Vienas dažniau literatūroje sutinkamų pavyzdinių kokybinių rodiklių – vaikų tikėjimas, jog jų laukia šviesi ateitis. Visų jų tikslas tas pats – padėti jums patvirtinti pokyčio grandinę

Socialiniai verslai dažnai siekia pokyčio, kuris yra “minkštas” – jo negalima suskaičiuoti ant pirštų, pasverti ar pamatuoti termometru. Tai – padidėjęs pasitikėjimas savimi, geresni socialiniai įgūdžiai, sumažėjęs nerimas ir t.t. Tokiu atveju reikės paieškoti įrankio, kuris padėtų pamatuoti tokį kokybinį indikatorių. Įrankiai, apie kuriuos kalbame – mokslininkų sociologų sukurtos skalės ir klausimynai. Kokį įrankį pasirinkti, gali pasufleruoti moksliniai straipsniai, kurių gausu Google Scholar paieškų sistemoje, arba duomenų bazės, štai čia – viena iš jų: https://www.midss.org.
Taip pat, galite apsilankyti ir bibliotekoje su klausimu apie sociologinių tyrimų įrankius. Bibliotekos taip pat turi prieigas ir prie mokamų elektroninių duomenų bazių.

Tam, kad indikatorius būtų geras, jis turi būti pamatuojamas. Kiekvienas indikatorius turi turėti tris pagrindinius tikslus, kurie atsakytų į šiuos šiuos klausimus:

01.

Kiek tikslinės grupės narių turi būti pasiekti?
Kiek žmonių turi dalyvauti jūsų veikloje, jog veiktų jūsų sukurta poveikio grandinė? Suderinkite savo ilgo laikotarpio poveikio tikslus ir resursus, kuriuos turėsite. Tiksliai įvardinkite žmonių skaičių arba tikslinės auditorijos procentą.

02.

Kokio stiprumo poveikis turi būti sukurtas?
Kaip stipriai turi pasikeisti dabartinė situacija, kad įvyktų jūsų siekiamas poveikis? Ar užteks, pavyzdžiui, jeigu jūsų pasirinktas indikatorius pasikeis 5%, o galbūt reikia 500% pokyčio?

03.

Kada turi būti pasiektas šis poveikis?
Pagalvokite apie chronologinę įvykių seką pokyčio grandinėje – galbūt ji pasufleruos, kada turėtumėte pasiekti šio konkretaus indikatoriaus judėjimo. Jeigu žinote, kad ilgo laikotarpio poveikį norėtumėte pasiekti po 5 metų, tai gali jums padėti suprasti, kada turėtumėte pasiekti trumpo ir vidutinio laikotarpio tikslus.

Ką daryti toliau?

Tobula situacija

Jeigu organizacijos neturėtų jokio resursų trūkumo, siūlytume kiekvienam jūsų poveikio tikslui grandinėje įvardinti po keletą indikatorių. Realybėje, vis dėlto, ištekliai rinkti informaciją ir matuoti pokytį yra itin riboti. Socialiniai verslai gali įvardinti indikatorius visiems poveikio tikslams, tačiau pasirinkti matuoti tik keletą jų organizacijoms esminių tikslų.

Realybė

Priimti tokį sprendimą gali padėti keletas dalykų.

Visų pirma, įvertinkite, kokią informacija galite surinkti efektyviausiai ir kokią galite rasti viešai prieinamuose šaltiniuose.

Be to, įsivertinkite, kaip norite matuoti savo sėkmę, kuo norėsite girtis visoms suinteresuotoms šalims. Ši dalis itin svarbi, jei galvojate apie potencialius finansinius rėmėjus. Pasvarstykite, kokių įrodymų iš jūsų organizacijos tikėtųsi jie bei kitos suinteresuotos šalys.

Pirminiam pokyčio grandinės patvirtinimui indikatoriai matuojami du kartus – vieną kartą, kai sukuriate savo pokyčio teoriją, o kitą – po jūsų įvardinto laiko, kai turėtų įvykti poveikis. Po antrojo matavimo karto galėsite pastebėti, ar pasiekėte savo planuotų indikatoriaus tikslų (kas, kokio stiprumo, kada). Vėliau tyrimų dažnumą ir intensyvumą pasirinkite individualiai pagal savo poreikius.
Mūsų patarimas – pasistenkite į tyrimą įtraukti kuo daugiau savo programos dalyvių – tuo tikslesnius rezultatus gausite. Jeigu bus apklausti ne visi, svarbiausia į tiriamųjų grupę dalyvius atrinkti kuo labiau atsitiktinai ir aklai, galima naudotis burtų keliu, atsitiktinių sąrašų generatoriais ir t.t. Taip užtikrinsite objektyvumą.