Kaip analizuoti problemą?
Socialinis verslas egzistuoja tam, kad spręstų socialines problemas. Todėl kalbėti apie poveikio planavimą ir matavimą pradedame būtent nuo problemos identifikavimo ir supratimo. Nebijome drąsiai teigti, kad gili ir išsami problemos analizė yra užtikrintas ir tiesus kelias į efektyviausią jos sprendimo būdą. Tiksliau reikėtų sakyti – išsprendimo!
PAMATYK
SUŽINOK
Problemos apibrėžimas
Kodėl analizuoti problemą?
Pagrindinė paskata, dėl ko dažniausiai sukuriamas bet koks socialinis verslas – tai socialinė problema. Aplink pasirinktą problemą yra sukuriamas socialinio verslo modelis, siūloma paslauga ar produktas, analizuojama rinka. Toks procesas reikalauja reikšmingų investicijų – ir finansinių, ir žmogiškųjų. Dėl šios priežasties, dar prieš socialinio verslo sukūrimą, reikia puikiai suprasti problemą, kurią ruošiamasi išspręsti.
Pirmasis žingsnis problemos išanalizavimo link – problemos apibrėžimas. Šis įprastas ir nesunkus pratimas leis kiekvienam socialiniam verslui aiškiai įvardinti, kokią problemą jie nori išspręsti.
Prieš pradedant šią užduotį, rekomenduojama jūsų sprendžiamą problemą aptarti su kuo daugiau žmonių. Kartais problemos analizė gali būti panašesnė į meną, nei į mokslą. Taip yra dėl to, nes socialinės problemos nėra objektyvus reiškinys. Tam, kad jos atsirastų, situacija turi būti įvertinama žmogaus, turinčio tam tikras patirtis, požiūrį ir subjektyvias nuomones. Be to, problemos koncepto atsiradimui taip pat reikia ir platesnės situacijos supratimo – konteksto, kuriame problema egzistuoja. Pavyzdžiui, įvardinus, jog namų ūkio mėnesinės pajamos siekia 1000 eurų, negalėtume iškart identifikuoti problemos.
Daug požiūrio taškų
Tačiau jeigu pridėtume kontekstą, jog namų ūkyje gyvena 4 žmonės, ir savo nuomonę, jog mėnesinės pajamos asmeniui turėtų siekti bent 500 eurų, suprastume, kad šeima gyvena skurdžiai. Iš kitos pusės – jei paaiškėtų, jog namų ūkį sudaro vienas asmuo – problemos neatrastume.
Dėl tokios problemų analizės prigimties svarbu suprasti labai platų problemos kontekstą. Lengviausia tai padaryti – pasikalbėjus su žmonėmis, kurie tą problemą išgyvena, arba dirba dėl jos išsprendimo – tai socialiniai darbuotojai, mokytojai, policininkai ir kiti.
Problemos apibrėžimas – tai įrankis, padedantis taikliai įvardinti, dėl ko veikia jūsų socialinis verslas. Nors tai – subjektyvus dalykas, vis dėlto patartina vadovautis šiais klausimais:
- Apibūdinkite, kas patiria šią problemą? Kaip galite apibrėžti šią žmonių grupę?
- Apibūdinkite, kokią problemą šie žmonės išgyvena? Nuo ko jie kenčia?
- Kur šie žmonės yra? Jei galite, įvardinkite, kokioje geografinėje vietoje jie susiduria su problema
Kodėl tai svarbu?
Pastebima, jog galite išskirti daug vietų ir žmonių grupių, kurie kenčia nuo panašių dalykų. Patartina galutiniame problemos aprašyme įvardinti vieną žmonių grupę ir vieną geografinę vietą – tai leis jūsų organizacijai lengviau priimti strateginius sprendimus. Nuspręsti, kur norite plėstis bus lengviau, jei žinosite, jog norite išspręsti problemą, pavyzdžiui, Klaipėdos regione, o ne visoje Rytų Europoje.
Trumpai ir aiškiai suformuluota problema bus įrankis, kurį galėsite naudoti pristatydami savo veiklą kolegoms, savanoriams, finansuotojams. Paprasta apibrėžimo struktūra palengvins komunikaciją su visomis suinteresuotomis šalimis.
Dažniausios klaidos, kurias padaro socialiniai verslininkai, formuluodami problemą
1. Dažniausiai pasitaikanti klaida yra tai, jog problema formuluojama kaip per mažas resursų kiekis jau esamam sprendimui
Toks požiūris tikriausiai kyla iš tikėjimo, kad apie problemą žinome viską, o visi sprendimai – jau atrasti. Be to, jog problemas analizuojame subjektyviai, vertindami socialines situacijas savo patirties kontekste.
Pavyzdžiui, jei analizuotume neišpildytus beglobių vaikų poreikius Lietuvoje, tikėtina, jog socialiniai darbuotojai įvardintų problemą kaip socialinių darbuotojų rankų trūkumą, mokytojai sakytų, jog problema yra tai, kad nėra pakankamai informacijos, kaip mokyti tokius vaikus, o vaiko teisių atstovai – jog Lietuvoje trūksta įstatymų, ginančių vaikų teises.
Nors visi šie žmonės teisūs, socialinė problema tikriausiai slypi giliau. Tokia klaida problemos formuluotėje gali užkirsti kelią pastebėti efektyvesnius sprendimus. Pastebima, kad tokiose problemos formuluotėse visada jaučiasi, jog sprendimas problemai jau yra aiškus, ir viskas, ko jam trūksta – tai papildomi ištekliai (pvz., pinigai, daugiau įstatymų ar mokymų). Jeigu tai būtų tiesa ir skirdami daugiau resursų jau egzistuojantiems sprendimams galėtume išspręsti visas problemas, tikriausiai jos jau būtų išspręstos. Problemos analizė, atsiribojant nuo senų įsitikinimų, gali suteikti daug naudingų įžvalgų ir galbūt net būtų pradžia socialinei inovacijai.
Jeigu savo problemos apibrėžime pastebite tokius žodžius kaip „per mažai“, „trūksta“, „nėra paslaugos“ ir pan., įsitikinkite, ar formuluodami tokią problemą omenyje neturite jau aiškaus, teisingo sprendimo jai išspręsti. Problemos formuluotė negali sufleruoti sprendimo būdo.
2. Dvi problemos viename
Problemos, būdamos sudėtingu socialiniu reiškiniu, yra linkusios susipinti, pasidaryti itin kebliomis. Socialiniai verslininkai, būdami iniciatyviais žmonėmis, dažnai turi dideles ambicijas išspręsti keletą problemų. Nepatariama jų abiejų aprašymų sudėti į vieną – tai užkirs kelią kokybiškai tolimesnei problemos analizei.
3. Sprendžiame šios problemos priežastis, kad panaikintume pasekmes
Tokia formuluotė nėra tinkama, nes neapibūdina, kas ir kur patiria problemą. Be to, problemos apibrėžimas skatina į pagrindinės problemos apibrėžimą neįtraukti nei jos priežasčių, nei pasekmių. Tai apsunkina tolimesnę problemos analizę, beveik neįmanomu padaro problemos aktualizavimą bet kokios komunikacijos metu. Taip suformuluota problema praranda savo esmę – nėra aišku, kas ji.
Socialiniai inovatoriai, tinkamai pasiruošę savo veikloms, visada turėtų spręsti problemos priežastis. Tai – vienas iš paprasčiausių efektyvaus socialinių problemų sprendimo principų. Šis principas gali atsispindėti jūsų organizacijos veiklos gairėse, bet ne problemos apibrėžime.
Problemos žemėlapis
Kai jau tiksliai įsivardinote savo pagrindinę sprendžiamą problemą, galima pereiti prie kito žingsnio ir sukurti problemos žemėlapį. Problemos žemėlapis yra skirtas tam, kad suprastumėte, kokioje terpėje vystosi problema, kokios priežastys lemia jos atsiradimą ir kokias pasekmes problema sukelia.
Paradoksalu, bet nors visi socialiniai verslininkai kasdien dirba tam, kad išspręstų savo socialines problemas, daugelis jų tai daro intuityviai. Nesakome, kad jie nesupranta sprendžiamos problemos, tačiau, praleidus problemos analizės žingsnį, rizikuojame nepastebėti svarbių, giliai įsišaknijusių priežasčių arba švaistyti organizacijos resursus „gydant ligos simptomus“ – tai yra naikinant tik problemos pasekmes. O problema lieka nepaliesta ir toliau gyvuoja.
Būtent dėl šių priežasčių problemos žemėlapis yra svarbus žingsnis socialinio verslo planavime. Jis padeda socialiniams verslininkams rasti geriausius sprendimus, sisteminti savo veiklas ir organizacijos strategiją, nenukrypti nuo kurso ir aiškiai bei paprastai komunikuoti savo veiklos svarbą suinteresuotoms šalims – klientams ir investuotojams, kokybiškai parengti projektines paraiškas.
Problemos žemėlapis yra loginė seka: „Dėl to, kad yra problemos priežastys atsiranda pagrindinė problema. O ji sukelia problemos pasekmes.“ Panagrinėkime ją.
01
Pirmas žingsnis
Grandinės viduryje įrašykite savo suformuluotą pagrindinę problemą.
02
Antras žingsnis
Įvardinkite problemos priežastis. Pasistenkite jas įvardinti taip, kad bet koks pašalinis žmogus, nesusijęs su jūsų veikla, galėtų jas suprasti. Nebandykite įvardinti visų problemos priežasčių.
Pasirinkite tik pačias svarbiausias, tas, kurios tiesiogiai prisideda prie problemos atsiradimo. Tai labai svarbus žingsnis, nes į priežastis turėtų būti sutelktas socialinio verslo sprendimas – juk pašalinus priežastis, dings ir visa problema.
03
Trečias žingsnis
Patikrinkite loginį ryšį – ar aišku, kaip ir kodėl kiekviena iš įvardintų priežasčių prisideda prie problemos egzistavimo. Jeigu tai padaryti sunku arba reikia priimti daug papildomų sąlygų, pabandykite išgryninti problemos priežastis – galbūt jos įvardintos netiksliai?
Kita priežastis, kodėl loginį ryšį pastebėti gali būti sunku, yra tai, jog pagrindinė problema iš tikrųjų yra viena iš priežasčių. Tokiu atveju reikėtų grįžti į ankstesnį šios temos skyrių ir tikslinti problemos formuluotę.
04
Ketvirtas žingsnis
Grandinės pabaigoje surašykite problemos pasekmes. Pasekmės apibūdina, kas atsitinka individui ir visai visuomenei, jei problema lieka neišspręsta. Pasekmių sąrašas – vieta, kuri turi paaiškinti, kodėl problema turėtų rūpėti ne tik tau, bet ir aplinkiniams, kodėl yra būtina ją išspręsti. Įvardinant problemos pasekmes, raginame nebandyti surašyti jų visų, o išskirti tik pačias svarbiausias ir skaudžiausias.
05
Penktas žingsnis
Dar kartą patikrinkite loginį ryšį. Ar ir tau, ir tavo kaimynui bus aišku, jog priežastys sukelia problemą, o problema – pasekmes?
Problemos analizės pavyzdys
Problemos priežastys
Lytinio švietimo stoka
Ribotos galimybės gauti apsisaugojimo priemones
Mažas jaunimo užimtumas regionuose
Lytinis smurtas
Alkoholio ir narkotikų vartojimas
Pagrindinė problema
Neplanuotas nepilnamečių merginų iš regionų nėštumas
Problemos pasekmės
Merginos nebaigia mokyklos arba suprastėja jų mokymosi rezultatai
Merginos nestoja į aukštąsias mokyklas
Mažos pajamos
Nedarbas
Našta socialinės apsaugos sistemai
Socialinė atskirtis
Padidinta rizika sveikatai, susijusi su ankstyvu nėštumu
Nelegalūs/nesaugūs abortai
PASITIKRINK
This quiz is for logged in users only.
IŠBANDYK
Užpildyk žemiau esančius laukus – tavo atsakymai bus išsaugoti automatiškai!
Žemiau esančiuose laukeliuose galite išbandyti savo jėgas ir išanalizuoti jūsų sprendžiamą problemą!
Problemos priežastys
Pagrindinė problema