Gyvename kardinalių pokyčių laiku, kai tradiciniai verslo modeliai praranda aktualumą, o rinka signalizuoja, jog metas diegti inovatyvius veiklos sprendimus. Socialiniai verslai gali užpildyti šią nišą, pasiūlydami pažangesnį požiūrį į verslą ir jo misiją.
Kiekvienų metų trečiąjį lapkričio ketvirtadienį pasaulyje minima Tarptautinė socialinio verslo diena. Šiais metais Lietuvoje šią dieną minėsime trečiąjį kartą. Lapkričio 18-ąją vyks virtuali konferencija „Socialinio verslo diena 2021“, kurioje ekspertai ir verslo praktikai dalinsis patirtimi bei įžvalgomis, kokią naudą visuomenei sukuria stiprus socialinis verslas.
„Pandemija tapo darbo rinkos pokyčių bei verslo transformacijų katalizatoriumi. Jau kuris laikas stebime žmonių norą imtis veiklos, kuri turi gilesnę prasmę, o įmonės siekia ne tik uždirbti pelno, bet ir sukurti didesnę vertę visuomenei. Šis sudėtingas laikotarpis, kai valstybės sprendžia pandemijos sukeltas visuomenės sveikatos problemas, yra šansas mums tapti geresniais ir pagaliau imtis veiklos, kuri iš tikrųjų kuria pozityvų poveikį šalia esantiems“, – sako Jurgita Ribinskaitė-Glatzer, VšĮ „Geri Norai LT“ įkūrėja bei konferencijos „Socialinio verslo diena 2021“ organizatorė.
Viktorija Bražiūnaitė, Lietuvos socialinio verslo asociacijos vadovė, atkreipia dėmesį, kad pastarojo laikotarpio krizės iš esmės pakeitė pasaulį, kuriame gyvename, ir akivaizdu, kad viešasis sektorius nebespėja prisitaikyti prie pokyčių, todėl tampa gyvybiškai svarbu įgalinti piliečius prisidėti prie visuomenei kylančių problemų sprendimo.
„Šį vaidmenį, ką patvirtinta ir Davose vykęs Pasaulio ekonomikos forumas, puikiai atlieka socialinis verslas, kuris per pastarąsias krizes pralenkė kitus pramonės sektorius ir sukūrė iki 12% darbo vietų, kartu sprendžia pagrindines visuomenės problemas. Šių visuomenės problemas sprendžiančių įmonių mastas ir poveikis yra didžiulis – vien Europoje yra 2,8 mln. socialinių verslo organizacijų“, – akcentuoja V. Bražiūnaitė.
Nors neigiamą COVID-19 pandemijos poveikį ypač pajuto pažeidžiamiausios piliečių grupės: moterys, jaunimas, neįgalieji, tačiau kintantys visuomenės prioritetai ir naujų veiklos modelių paieška, gali būti šansas menkiau apsaugotų visuomenės grupių nariams.
„Mūsų ankstesnės iniciatyvos, pvz., hakatonas „Vaikams draugiškas miestas“, parodė, kad jaunimas gali būti puikus idėjų šaltinis ir neprilygstamas pokyčių variklis. Jauni žmonės gali pateikti sprendimus iššūkiams, su kuriais susiduriame, bei pasiūlyti, kaip patobulinti esamus procesus. Jaunimas nori kurti ir novatoriškiau pradėti verslą, įdarbinti specialistus, kuriems artimos pažangios bei tvarumą skatinančios idėjos. Šiaurės ir Baltijos šalių regionas turi imtis iniciatyvos, užtikrinančios, kad vaikai ir jaunimas būtų išgirsti, o jų skleidžiamos idėjos – įgyvendintos“, – kalba Helen Nilsson, Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje direktorė.
Šiuolaikinio verslo misija yra kur kas platesnė nei uždirbti milijoną. Tendencijos rodo, kad įmonės ieško būdų, kaip vystant veiklą, sukurti daugiau pozityvios naudos bendruomenei.
„Socialiniai verslai įneša į Lietuvos verslo ekosistemą daugiau prasmės ir parodo, jog verslas gali ne tik siekti pelno, bet ir kurti teigiamą poveikį visuomenei ar aplinkai. Socialinio verslo nauda yra neabejotina – tokie verslai padeda įtraukti žmones į bendruomenių veiklą, atliepia pažeidžiamų visuomenės grupių poreikius bei papildo teikiamų viešųjų paslaugų spektrą ir prieinamumą“, – apibendrina Inga Juozapavičienė, „Versli Lietuva” Verslumo departamento direktorė.
Kaip socialinis verslas keičia šiuolaikinę visuomenę, bus diskutuojama lapkričio 18 dieną vyksiančioje virtualioje konferencijoje „Socialinio verslo diena 2021“.
Konferenciją organizuoja VšĮ „Geri norai LT“. Projektas yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis.
„Socialinio verslumo dienos 2021“ programą galite perskaityti ir registruotis galite čia: https://gerinorai.lt/socialinio-verslo-diena-2021/. Konferencija yra nemokama.