Suvienijus nevyriausybinių organizacijų (NVO), vietos bendruomenių ir savivaldybių darbo patirtį, galima efektyviau spręsti socialines problemas, kurios kyla regionų gyventojams. Nors NVO ir savivaldybių bendradarbiavimas duoda apčiuopiamų rezultatų, praktika rodo, kad toks veiklos modelis regionuose vis dar neįgauna pagreičio.
Nuo 2020 m. gegužės iki 2021 m. birželio Latvijos vaikų gerovės tinklas kartu su nevyriausybine organizcija „Reach fo Change“ bei Lietuvos nevyriausybinė organizacija „Geri norai LT“ inicijavo projektą „Community for Families“ (liet. „Bendruomenės šeimoms“). Šio projekto tikslas – skatinti sklandesnį Latvijos viešojo sektoriaus bei socialines paslaugas teikiančių pilietinių organizacijų bendradarbiavimą. Projekto partneris „Geri Norai LT“ pristatė geruosius bendradarbiavimo pavyzdžius Lietuvos regionuose bei pasidalino išsamia socialinių paslaugų poreikio atokesniuose šalies kampeliuose analize.
„Džiaugiamės kad „Geri norai LT“ gali prisidėti prie teigiamų pokyčių regione. Socialinių paslaugų srityje verkiant reikia inovacijų, o jas dažnai stabdo nelankstūs, tik į rezultatą orientuoti finansavimo mechanizmai. Labai svarbu, kad paslaugų pirkėjai ir tiekėjai bendradarbiautų, kartu nusistatytų poveikio indikatorius ir juos matuotų.“, – akcentuoja Jurgita Ribinskaitė-Glatzer, „Geri norai LT“ vadovė.
Liudovika Pakalkaitė, projekto vadovė, pabrėžia, kad socialinių paslaugų stoka bendruomenei kainuoja dešimtis kartų daugiau nei reikėtų lėšų į tokias paslaugas investuoti.
„Tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje šeimoms pagalba pradedama teikti per vėlai. Vaikų elgesio problemos ar jaunimo nedarbas yra tik pasekmės, kai pagalba tėvams nebuvo suteikta laiku. Šio projekto tikslas – parodyti, kaip ankstyvoji prevencija ir tiesioginis darbas su šeima gali laiku užkirsti kelią sveikatos, mokymosi sunkumams ir padėti šeimoms visapusiškai integruotis į bendruomenę“, – pabrėžia L. Pakalkaitė.
Projekto rezultatų apibendrinimui skirtoje konferencijoje „INVESTING vs. SPENDING. How to make a long-term positve difference for children, young people and families?“ (liet. „Investavimas vs. Išlaidavimas. Kaip pasiekti ilgalaikį ir pozityvių pokytį vaikų, jaunimo ir šeimų gyvenime?“) socialinių verslų kūrėjai bei ekspertai dalijosi savo įžvalgomis, kokią naudą visuomenei duoda efektyvus NVO bei viešojo sektoriaus bendradarbiavimas.
Jurgita Kulevičienė, labdaros ir paramos fondo „Dienvidis“ direktorė iš patirties sako, kad pirmiausia svarbu užmegzti atvirą ir nuoširdų ryšį su problemų turinčia šeima. Ypatingai svarbu, kad šeima justų palaikymą, o ne tik kontrolę ar nuolatinį pamokymą.
„Kai šeima tampa atviresne, ji ima bendrauti su kitomis šeimomis, galiausiai prisijungia prie renginių. Žingsnis po žingsnio užmezgamas ryšys su bendruomene ir taip mažinama socialinė atskirtis, – konferencijoje pasakojo J. Kulevičienė. – Dirbame su vaikais iš socialiai, dėl priklausomybių, menkų pajamų ar socialinių įgūdžių stokos, atsiskyrusių šeimų. Stengiamės, kad vaikų patirtis, smalsumas nenukentėtų. Taigi organizuojame įvairias patirtines stovyklas, išvykas kartu su tėvais, šventes, kuriose dalyvauja vaikų klasės, kad atskirtį patiriantys vaikai patys galėtų pakviesti draugus į savo aplinką“.
Viešųjų paslaugų perdavimas nevyriausybinėms organizacijoms turi įtakos bendram šalies verslumui, socialinės ekonomikos augimui bei socialinio verslo kūrimuisi.
„Dar 2019 m. VšĮ „Versli Lietuva“ parengė viešųjų paslaugų perdavimo gidą. Jame pateikti įvairūs dokumentų pavyzdžiai ir kiti įrankiai tam, kad savivaldybės galėtų sklandžiau perduoti paslaugas. Šis paslaugų perdavimo modelis jau išbandytas dviejose Lietuvos savivaldybėse. Savivaldybės, taikančios gido rekomendacijas, pastebi pokyčius – pagerėjo paslaugų kokybė, išsiplėtė socialinių paslaugų spektras, o perduodamų paslaugų skaičius auga, – konferencijoje akcentavo Aušra Pulauskaitė, VšĮ „Versli Lietuva“ projektų vadovė.