Žalia infrastruktūra ir darnus miestų planavimas yra esminiai veiksniai siekiant sukurti tvarius ir gyvenimo kokybę gerinančius miestus. Šioje srityje greta ekologinio aspekto svarbus ir socialinis verslas, įsipareigojantis kurti socialinę vertę bei spręsti visuomenės problemas. Žaliosios infrastruktūros ir darnaus miestų planavimo principai kartu su socialinio verslo veikla sudaro tvarią sąjungą: įgalina kurti sveiką aplinką žmonėms, skatina socialinę įtrauktį bei ekonominį augimą.
Urbanistikos ir architektūros konsultavimo ir projektavimo agentūra „Bluma” išsiskiria kaip puikus socialinio verslo pavyzdys, įkūnijantis inovatyvius sprendimus socialinėms ir aplinkosaugos problemoms Lietuvos miestuose. „Bluma” specializuojasi žaliojoje infrastruktūroje ir gamta paremtuose sprendimuose, o tokia specializacija jiems suteikia unikalų požiūrį į miestų vystymą. Įmonė sėkmingai demonstruoja, kaip pasitelkti žaliosios infrastruktūros sprendimus ir bendruomenių įtraukimą vystant Lietuvos miestus tvariai ir darniai.
Viena iš trijų įmonės įkūrėjų Gaudrė Znutaitė pasakoja, kad socialinis verslas „Bluma” atsirado matant poreikį spręsti miestų prisitaikymo prie klimato kaitos iššūkius.
„Matydami esamą situaciją Lietuvos architektūros ir statybų lauke, mes siekiame skatinti alternatyvų požiūrį į miestų plėtros procesą, kurio ašis yra gamta ir žmogus. Puoselėdami gamtą ir prisitaikydami prie jos, galime kurti geresnę aplinkos kokybę, ne tik dabartinei kartai, bet ir ateities kartoms. Be to, kiekviename projekte ypatingą dėmesį skiriame jautriausioms mūsų visuomenės grupėms – vaikams ir senjorams“, – pasakoja G. Znutaitė.
Anot Igno Kazlausko, „Bluma” atstovo, viena iš svarbiausių problemų, kurią agentūra siekia spręsti, yra tai, kad Lietuvos miestų vystymo procesuose dominuoja ekonominiai rodikliai ir pelno siekis, tačiau socialiniai ir aplinkosauginiai tikslai yra atstumiami į nuošalę. „Toks iškreiptas požiūris į pavojų pastato gamtą ir biologinę įvairovę. Norint išspręsti šiuos iššūkius, svarbu didinti sąmoningumą ir bendradarbiauti tiek visuomenės, tiek verslo sektoriaus lygmeniu, kad būtų sukurta veiksminga teisinė bazė ir skatinamos atsakingos verslo praktikos”, – sako I. Kazlauskas.
Kita problema – nepakankamas bendruomenių įtraukimas priimant sprendimus. Nors miesto vystymas turėtų pirmiausia atliepti gyventojų poreikius, sprendimų priėmimo procesuose bendruomenės yra įtraukiamos nenuosekliai, neproduktyviai ir yra ignoruojami jų norai bei poreikiai. Galiausiai, planuojant miestus trūksta įvairiapusiškos ir duomenimis grįstos poreikio analizės. Numatant tam tikros teritorijos funkciją neatsižvelgiama kur labiausiai trūksta socialinės infrastruktūros ar žalių erdvių, o tai sukuria pretekstą monofunkciškų, nepatogių ir netvarių gyvenamųjų ir komercinės paskirties kvartalų atsiradimui.
„Bluma” ateities planuose – dvi kryptys. Pirmoji susijusi su strateginiu žaliosios infrastruktūros Lietuvos miestuose planavimu. Įmonė bendradarbiauja su savivaldybėmis sprendžiant, kaip geriausiai planuoti ar transformuoti miesto teritorijas. Planų įgyvendinimui pasitelkiami inovatyvūs bei plėsti žaliąją infrastruktūrą tausojant išteklius padedantys įrankiai – žalumo indeksas, GIS duomenimis paremta žaliosios infrastruktūros prioretizavimo sistema.
Kita svarbi „Bluma“ veiklos kryptis yra edukacija. Įmonės atstovė Gintarė Kapočiūtė įvardija tikslą tobulinti savivaldybėse ir statybų sektoriuje dirbančių specialistų žinias apie žaliąją infrastruktūrą, šia tema edukuoja ir moksleivius. „Per pastaruosius pusę metų sukūrėme įtraukiančias ir kūrybiškas priemones, skirtas mažiesiems jau nuo ankstyvo amžiaus pažinti tvaraus, sveiko ir klimato kaitai atsparaus miesto kūrimo principus. Gavę finansavimą iš Lietuvos Kultūros Tarybos, organizavome dirbtuves „Tvarūs ateities miestai“ aštuoniuose Lietuvos miestuose. Dalinamės savo žiniomis, kūrybiškais sprendimais ir dirbtuvių metodine medžiaga su Lietuvos pedagogų bendruomenėmis nemokamame ir viešai prinamame „Tvarūs Lietuvos miestai” leidinyje“, – sako G. Kapočiūtė.
Susipažinti su Lietuvos socialinio verslo ekosistema bei atrasi šalies socialinius verslus, sprendžiančius visuomenės problemas, galima Inovacijų agentūros sukurtoje socialinio verslo platformoje: https://socialinisverslas.inovacijuagentura.lt/businesses/.
Prie šios platformos prisijungę socialiniai verslai taip pat gali visiškai nemokamai naudotis mokymų medžiaga ir stiprinti savo verslumo bei socialinio poveikio matavimo žinias.